Žalios akys

Į komentarus

Mano jaunystės laikais juos vadindavom ablomais, dabar jaunimas, girdėjau, sako “fail“, o VLKK chebra greičiausiai lieptų sakyti “nesėkmė“. Man asmeniškai jaukiausiai (ir labai gražiai lietuviškai) skamba “pasigaidinimas“. Netgi radau šito žodžio apibrėžimą kažkokiam jaunimo žodyne. Tik prie “savo kaltės” dar pridėčiau “savo žioplumą”, “savo neapdairumą”, “savo išsiblaškymą”.

Brangieji, kam nėra tekę pasigaidinti, meskit į mane akmenį. Arba gyvą gaidį, jei kas nors tokį auginat.

Man patirti šitą smagumą tenka dažnai. Ne taip žiauriai, kad turėčiau ką parašyti į FMyLife, bet pakankamai juokingai, kad su jumis užsinorėčiau pasidalinti. Ponios ir ponai, gaidžiai ir gaidės (??!!), pristatau jums naują - “pasigaidinimų” - skiltį.

Pradėkim nuo vakar.

Žodžiu, šiuo metu mano šeimos gydytoja (kuri - o, netikėtume - kartu yra ir mano mama) yra išvažiavusi į užsienį. O jūsų mylima ir gerbiama PenelopeCruz turi tokį menką malonumą, vadinamą migrena. Ir kai ji užeina, padeda tik vienas vienintelis, receptinis vaistas Cinie. Man reikia žinoti, kad jo visada turiu ir niekad nepritrūksiu.

Išvažiuodama šeimos gydytoja prištampavo krūvelę receptų, kad pacientė galėtų sau vaistukų išsirašyti ir galvelės skausmą nuraminti. Ir nurodymus davė, kaip tas receptas išrašomas. Pasirodo, neužtenka tik vaisto pavadinimo, dar reikia prirašyti visokių raidžių ir kitų miligramų.

Vieną gražų vakarą, būdama gerai pavargus ir išsiblaškius (o tai yra tobula terpė pasigaidinimui), sėdau rašyti recepto. Kruopščiai viską nusirašiau, dar bandžiau gydytojišką braižą išlaužti…

… Ateinu į vaistinę. Išdidžiai paduodu receptą. Išdidžiai laukiu.
Vaistininkė pažiūri į receptą, tada į mane, tada užsideda akinius ir darkart pažiūri į receptą.
(aš vis dar išdidi)
… Tada pasikviečia kolegę ir paragina akį užmesti - gal ji supras, koks čia vaistas išrašytas.
(tolumoje išgirstu atgrumantį pasigaidinimą)
… Tada paklausia manęs, ar čia kažkas nuo galvos skausmo.
(persukta klaikaus įtarimo jausmo dar bandau aiškinti, ko man reikia)
… Tada, pakankamai pasimėgavusios akimirka, grąžina man receptą ir pasiūlo kitąkart ateiti su tokiu, kuriame būtų ĮRAŠYTAS vaisto pavadinimas, ne tik kodai, miligramai ir dozavimas.
(bandau suversti kaltę šeimos gydytojai)
… Bet vaistininkių veidų išraiškos tokios neįkainojamos, kad suprantu - geriau man susirinkti žaislus, dingti ir niekad daugiau toj vaistinėj nepasirodyti.

Tai va: bandžiau vaizduoti kietą, bet pamiršau vaisto pavadinimą į receptą įrašyti. Neįtikėtina.

P.S. Ne, tuščių receptų neparduodu.

patiko (0)

Rodyk draugams